Kas nutinka, kai šilumos siurblio šaltnešis nuteka – ir ką turėtumėte daryti
Šilumos siurbliams tampant vis populiaresniems dėl jų energinio efektyvumo ir teigiamo poveikio klimatui, namų savininkai ir technikai susiduria su vis didesniu rūpesčiu: šaltnešio nuotėkiais. Šie nuotėkiai, nors iš pradžių dažnai nepastebimi, gali smarkiai paveikti sistemos veikimą, energijos sąskaitas ir net aplinką.
Šaldymo agentas yra cheminis skystis, kuris cirkuliuoja šilumos siurblio viduje ir perduoda šilumą. Kai sistema vėsina, ji sugeria šilumą iš vidaus ir išskiria ją į lauką; kaitinant procesas vyksta atvirkštiniu būdu. Šiam procesui būtinas tinkamas šaldymo agento kiekis. Jei sistema pradeda leisti vandenį, pusiausvyra sutrinka.
„Net ir nedidelis šaltnešio nuotėkis gali gerokai sumažinti šilumos siurblio efektyvumą“, – sako Li Wei, Šanchajuje dirbantis ŠVOK inžinierius. „Sistema turi dirbti sunkiau, kad pasiektų tą pačią temperatūrą, o tai reiškia didesnes energijos sąnaudas ir greitesnį komponentų susidėvėjimą.“
Be energijos nuostolių, šaltnešio nuotėkiai kelia pavojų aplinkai ir saugai. Daugelis tradicinių šaltnešių, tokių kaip R-410A ir R-22, yra stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Vieno kilogramo R-410A, išleidžiamo į atmosferą, pasaulinio atšilimo potencialas yra maždaug 2000 kartų didesnis nei anglies dioksido. Nors naujesni šaltnešiai, tokie kaip R-32 ir CO₂ pagrindu pagamintos alternatyvos, yra mažiau kenksmingi, bet koks nuotėkis vis tiek kenkia sistemos tvarumo tikslams.
Namų savininkai gali pastebėti kelis įspėjamuosius nuotėkio požymius: sumažėjusią šildymo ar vėsinimo galią, šnypštimą iš vidinio arba išorinio įrenginio arba ledo kaupimąsi ant garintuvo ritinių. Kai kuriais atvejais energijos sąskaitos staiga padidėja be akivaizdžios priežasties.
Ekspertai pabrėžia, kad šaltnešio nuotėkių niekada neturėtų ignoruoti ar su jais susidoroti neapmokyti asmenys. „Tai yra ir techninė, ir aplinkosaugos problema“, – sako Chen Yan, Pekino ŠVOK įmonės aptarnavimo vadovas. „Žmonės turėtų nedelsdami išjungti šilumos siurblį ir susisiekti su sertifikuotu techniku. Bandant atlikti remontą savarankiškai, galima padaryti dar daugiau žalos arba susidurti su šaltnešio dujomis.“
Remonto procesas paprastai apima nuotėkio paiešką naudojant specializuotus aptikimo įrankius, pažeistos vietos sandarinimą ir sistemos papildymą reikiamu šaltnešio kiekiu. Sunkiais atvejais gali tekti pakeisti tokius komponentus kaip rites ar vožtuvus. Po remonto technikai turi dar kartą patikrinti, ar nėra nuotėkio, kad užtikrintų saugą ir atitiktį aplinkosaugos taisyklėms.
Siekiant išvengti nuotėkių, labai svarbu reguliariai prižiūrėti. Ekspertai rekomenduoja atlikti profesionalų patikrinimą bent kartą per metus, ypač prieš šildymo ar vėsinimo sezono piką. Tinkamas montavimas, teisingas šaltnešio užpildymas ir aukštos kokybės komponentų naudojimas taip pat gali sumažinti nuotėkių tikimybę laikui bėgant.
Didėjant pasaulinėms pastangoms sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, ŠVOK pramonė pereina prie mažo GWP (visuotinio atšilimo potencialo) šaltnešių ir patobulintų nuotėkių aptikimo technologijų. Daugelio šalių vyriausybės įgyvendina griežtesnius šaltnešių tvarkymo ir surinkimo standartus.
Vartotojams sąmoningumas išlieka pagrindiniu gynybos principu. Gerai prižiūrimas šilumos siurblys ne tik užtikrina komfortą ir efektyvumą, bet ir prisideda prie švaresnės bei saugesnės aplinkos. Įvykus šaltnešio nuotėkiui, greiti ir atsakingi veiksmai gali turėti didelės įtakos.